- juodašimtis
- juodašim̃tis, -ė smob. ppr. pl. (2) DŽ istor. carinės Rusijos monarchistinės organizacijos, pramintos „juodąja šimtine“, narys: Juodašimčiai atvirai, policijos padedami, mušė ir žudė priešakinius darbininkus, revoliucionierius rš. Kas šalinasi kovos, tas remia juodašimčių šeimininkavimą rš. Ar jis kokių juodašimčių bijojo? Kas kas, tik jau jis tai žinojo, kad juodašimčiai žydamušiai – pagromčikai tik po miestus siautė rš. Eg visi juodašim̃čiai nešioja juodom kepurėm Švnč. Dvarininkai su juodašimčiais kunigais dvarus dalijosi rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.